|
Technologijos
|
Paaiškinimas
|
|---|---|
|
GSM mobiliojo ryšio standartas (angl. Groupe Spécial Mobile arba Global System for Mobile communications) yra skaitmeninis antros kartos (2G) korinio ryšio Europos standartas. Jis priskiriamas siaurajuosčių mobiliojo ryšio sistemų grupei ir leidžia pasiekti 9,6 Kbit/s duomenų perdavimo greitį – tokios spartos pakanka balso paslaugoms teikti.
GSM standartas pradėtas kurti 1981 m., tačiau pirmą kartą komercinėms reikmėms jis panaudotas tik 1992 metais. Šiandien GSM technologija pritaikyta mobiliojo ryšio tinkluose daugiau nei 210 pasaulio valstybių, o 2G ryšiu naudojasi daugiau nei 2,3 mlrd. vartotojų.
1995 m. kovo 16 dieną „Omnitel“ įrengė pirmąją GSM bazinę stotį Lietuvoje ir pradėjo teikti komercines mobiliojo ryšio paslaugas. Šiandien bendrovės GSM tinklas užtikrina aukštą mobiliojo ryšio kokybę daugiau nei 99 proc. Lietuvos teritorijos.
Lietuvoje ir kitose Europos šalyse naudojamas 900 MHz (GSM-900) bei 1,8 GHz (DCS-1800) dažnių diapazonas, o Amerikoje – 1,9 GHz (PCS-1900). Dauguma šiuolaikinių telefonų palaiko visus tris plačiai naudojamus GSM dažnius (900/1800/1900 MHz).
|
|
|
GPRS (angl. General Packet Radio Service) ir EDGE (angl. Enhanced Data rates for GSM Evoliution ), kaip ir GSM yra antros kartos ryšio tinklų technologijos, tačiau leidžia perduoti duomenis mobiliaisiais tinklais ir užtikrina didelę duomenų persiuntimo spartą. Pasinaudodami GPRS ir EDGE technologijomis vartotojai mobiliuoju telefonu gali naršyti po internetą, gauti ir siųsti el. laiškus, daugiaformačius pranešimus, naudotis vietos nustatymo paslaugomis.
GPRS naudoja standartinius GSM dažnių diapazonus ir tą pačią tinklo infrastruktūrą, tačiau perduodamų duomenų srauto vidutinis greitis gali siekti net iki 80 Kbit/s. Dėl tokios didelės spartos GPRS dar vadinama 2,5G technologija. Jos sukūrimas yra laikomas vienas svarbiausių GSM raidos etapų trečios kartos (3G) tinklų link.
„Omnitel“ visame GSM tinkle paketinio duomenų perdavimo technologiją pradėjo diegti 2000-aisiais ir buvo viena pirmųjų pasaulyje. Šiandien „Omnitel“ klientai GPRS ryšiu gali naudotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse.
EDGE, arba padidinto duomenų perdavimo greičio technologija, taip pat grindžiama paketinio duomenų perdavimo sprendimu ir leidžia pasiekti maždaug triskart didesnę nei GPRS atveju spartą – iki 240 Kbit/s. Todėl EDGE dar įvardijama 2,75G ryšio technologija ir yra sparčiausia antros kartos technologija, kurią keičia dar spartesni 3G tinklai.
Pasitelkiant EDGE technologiją vartotojams gali būti teikiamos aukštos kokybės ryšio reikalaujančios mobiliosios paslaugos – vaizdo ir muzikos klipų, daugiaformačių pranešimų perdavimas, spartus naršymas internetu ar el. laiškų su priedais siuntimas. „Omnitel“ vartotojai EDGE ryšiu, kuris užtikrina iki 236,8 Kbit/s duomenų perdavimo spartą, gali naudotis daugiau nei 200 Lietuvos miestų ir miestelių.
|
|
|
3G yra trečiosios kartos mobiliojo ryšio standartas ir technologija, leidžianti duomenis perduoti žymiai didesne sparta nei antrosios kartos GSM (2G), GPRS (2,5G) ar EDGE (2,75G) mobiliojo ryšio tinklai. Trečios kartos tinklai suteikia galimybes intensyviai plėtoti mobiliojo interneto, vaizdo skambučių, TV transliavimo į mobiliuosius telefonus paslaugas.
Prie trečios kartos technologijų priskiriamos UMTS bei HSDPA technologijos. UMTS tinklais maksimalus teorinis duomenų persiuntimo greitis siekia 384 kbit/s, o realus – apie 100 kbps. HSDPA įvardijama kaip 3,5G mobiliojo ryšio technologija, nes leidžia duomenis perduoti dar didesne sparta. Nors laboratorinėmis sąlygomis HSDPA tinkle galima pasiekti 7,2 ar 14,4 Mbit/s spartą, dauguma realiai veikiančių šių tinklų siūlo 1,2-3,6 Mbit/s greitį.
Spartusis „Omni Connect“ mobiliojo interneto tinklas yra pagrįstas aukštesnio lygio 3,5G (HSDPA) technologija. „Omnitel“ teikiamo ryšio kokybę užtikrina „Nokia-Siemens Networks“ bazinės stotys, kurios yra suderinamos su ketvirtosios kartos (4G) ryšiu, leidžiančiu pasiekti iki 100 Mbps mobiliojo interneto spartą.
2007 m. rugpjūčio mėn. „Omnitel“ 3,5G (HSDPA) tinklas tapo plačiausiu sparčiojo mobiliojo interneto tinklu visoje Europoje – juo gali naudotis 76 proc. Lietuvos gyventojų. Tikslią ryšio tinklo aprėptį galite matyti čia
|
|
|
Wi-Fi yra bevielio greitaeigio kompiuterinio tinklo (Wireless LAN) technologija, leidžianti duomenis tarp tinkle esančių įrenginių, nutolusių vienas nuo kito iki 100 metrų atstumu, persiųsti bevieliu ryšiu. Wi-Fi tinkle duomenis persiunčiamis iki 54 Mbit/s sparta.
Wi-Fi plačiai naudojama bevielės interneto prieigos zonoms įrengti. Jos paprastai įkuriamos ten, kur žmonės praleidžia daug laiko – viešbučiuose, oro uostose, konferencijų centruose, restoranuose ir kitur, kad vartotojai galėtų savo nešiojamuoju kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu naršyti internete ar dirbti.
“Omnitel” bevielį interneto tinklą „HomeRun“, kuriuo duomenis galima persiųsti itin dideliu – iki 11 Mbit/s – greičiu, pradėjo diegti dar 2005 metais. Šiandien jis veikia daugybėje viešų žmonių lankomų vietų. „HomeRun“ bevielio interneto tinklo aprėptį Lietuvoje galite rasti čia.
|
|
|
„Bluetooth“ yra švedų kompanijos „Ericsson Mobile Platforms“ sukurta bevielių asmeninių tinklų technologija. „Bluetooth“ technologiją palaikantys prietaisai, nutolę iki 100 m. atstumu gali aptikti vienas kitą ir užmegzti belaidį ryšį net nesant tiesioginio matomumo tarp įrenginių. „Bluetooth“ ryšiu duomenys tarp įrenginių, priklausomai nuo jų tipo, gali būti perduodami 1-3 Mbit/s.
„Bluetooth“ naudoja trumpų atstumų 2400-2483.5 MHz dažnio radijo bangas. Vienu metu „Bluetooth“ įrenginys gali aktyviai keistis informacija su 7 kitais prietaisais. Todėl, siekiant išvengti galimo triukšmo tinkle, naudojami 1 Mhz pločio 79 kanalai, kurie keičiami kas 625 mikrosekundes.
1994 metais sukurta technologija šiandien yra plačiai taikoma mobiliuosiuose telefonuose (ypač išmaniuosiuose), nešiojamuose ar delniniuose kompiuteriuose, spausdintuvuose, skaitmeniniuose fotoaparatuose ir kituose įrenginiuose. Palengvinusi įvairių prietaisų tarpusavio sąveiką, „Bluetooth“ taip pat paskatino naujų produktų ir galimybių vartotojams kūrimą – bevielės laisvų rankų įrangos, bevielio spausdinimo ir kt.
|
|
|
Infraraudonųjų spindulių technologija (IrDA) yra bevielė komunikacijos technologija, kuri naudoja infraraudonuosius spindulius kaip duomenų perdavimo kanalą. IrDA yra diegiama įvairiuose prietaisuose – mobiliuosiuose telefonuose, delniniuose ar nešiojamuose kompiuteriuose, televizoriuose ir kt.
IrDA naudoja akimi nematomą infraraudonųjų spindulių spektrą, o prietaisai, kad sąveikautų, turi būti nukreipti vienas į kitą. Todėl įrenginių komunikacija gali būti blokuojama fizinėmis kliūtimis, kurios sulaiko šviesos spindulius (pvz. sienos, durys, lagaminai, žmonės ir kt.). Taupia ir mažai energijos sunaudojančia infraraudonųjų spindulių technologija galima naudotis, kai tarp įrenginių yra ne didesnis nei 7 m. atstumas.
Sukūrus IrDA technologiją, ji leido duomenis persiųsti 115 Kbit/s sparta. Šiandien infraraudonaisiais spinduliais duomenis perduoti jau galima 1 Mbit/s ar net 4 Mbit/s greičiu. Manoma, kad ateityje bus pasiekta 16 Mbit/s sparta.
|
|
|
„Omnitel“ mobiliojo ryšio tinklas yra plačiausias Lietuvoje: bendrovės GSM balso perdavimo paslaugomis galima naudotis daugiau kaip 99 proc. Lietuvos teritorijos – visoje šalyje įrengta 1187 GSM stotys.
„Omnitel“ GPRS ryšys, leidžiantis duomenis persiųsti iki 85,6 Kbit/s greičiu, taip pat veikia daugiau kaip 99 proc. Lietuvos teritorijos, nes GPRS naudoja tą pačią GSM tinklo infrastruktūrą. Bendrovės klientai GPRS paslaugomis gali naudotis ne tik visoje Lietuvoje, bet ir daugiau kaip 50 užsienio valstybių.
Dar didesnę duomenų perdavimo spartą – iki 236,8 Kbit/s – užtikrinančiu EDGE technologijos ryšiu „Omnitel“ vartotojai gali naudotis maždaug 150-yje Lietuvos miestų ir gyvenviečių. EDGE ryšio veikimo zonas galite matyti žemėlapyje.
Didžiausios aprėpties Europoje „Omnitel“ sparčiuoju HSDPA (3,5G) mobiliuoju internetu jau gali naudotis 76 proc. Lietuvos gyventojų. Daugiau nei 165 šalies miestus ir miestelius dengiantis sparčiojo mobiliojo interneto tinklas leidžia pasiekti iki 3,6 Mbit/s duomenų perdavimo greitį. „Omnitel“ nuolat plečia sparčiojo HSDPA (3,5G) mobiliojo interneto tinklą įrengdama naujas „Nokia-Siemens Networks“ bazines stotis, kurios yra suderinamos su ketvirtosios kartos (4G) ryšiu, leidžiančiu pasiekti iki 100 Mbps mobiliojo interneto spartą. Tikslią trečios kartos tinklo aprėptį žemėlapyje galite matyti čia.
|
|
|
WAP (angl. Wireless Application Protocol – bevielių programų protokolas) yra atviras tarptautinis standartas, kuris leidžia naudotis internetu mobiliuosiuose prietaisuose. WAP protokolas buvo sukurtas siekiant suteikti galimybę mobiliuoju telefonu sužinoti akcijų biržos naujienas, orų prognozes, kino teatrų repertuarus, sporto varžybų rezultatus ir kitą informaciją, kurios reikia greitai ir bet kuriuo metu.
WAP tinklalapiai yra sukuriami naudojant specialų protokolą WML (angl. Wireless Mark-up Language ). Šie tinklalapiai beveik visuomet yra tekstiniai – siekiant, kad po WAP tinklalapį būtų galima naršyti net ir senesnio modelio telefonais, nenaudojami paveiksliukai, animacija ar kiti sudėtingi sprendimai, kurie įprasti tradiciniuose (www) internetiniuose tinklalapiuose. Be to, WAP tinklalapiams naršyti nereikia didelės spartos mobiliojo ryšio tinklo – duomenims perduoti pakanka GPRS ar GSM tinklo ryšio kokybės.
“Omnitel” WAP protokolą duomenims perduoti įdiegė 2000 metais ir buvo pirmoji Lietuvoje. 2005 metais bendrovė sukūrė mobiliojo interneto telefone portalą „Omni SurfPort“ (wap.sp.lt), kuriame vartotojai gali skaityti naujienas arba stebėti jų vaizdo įrašus, įsigyti muzikos, pasitikrinti el. pašto dėžutę, valdyti gaunamas „Omnitel“ paslaugas, naršyti po pažinčių tinklalapius, žaisti WAP žaidimus bei gauti daug kitų pramogų.
|
 |
|
|
|
||
