Mobiliųjų telefonų, bazinių stočių ir jų skleidžiamų elektromagnetinių bangų poveikio sveikatai tema nuolat yra dėmesio centre. Dėl dviprasmiškų terminų ar sudėtingų tyrimų neretai ji apipinama mitais, pavyzdžiui, neva telefonai ir bazinės stotys skleidžia radiaciją. Tai netiesa – nors dalis žinomų elektromagnetinių bangų yra kenksmingoji radiacija, tačiau tai ne mobiliojo ryšio bangos.

 

Visų rūšių elektromagnetinės bangos pagal poveikį skirstomos į jonizuojančiąsias ir nejonizuojančiąsias. Jonizuojančiosios – tai tokios bangos, kurių energijos pakanka atomams ir molekulėms jonizuoti, t. y. biologinio kūno cheminiams ryšiams suardyti. Joms priskiriami gama, Rentgeno ir ultravioletiniai spinduliai. Tokios bangos įprastai vadinamos radiacija, kuri pažeidžia audinius, sukelia ligas, vėžį.

 

Mobiliojo ryšio telefonai, bazinės stotys skleidžia nejonizuojančiąsias bangas. Tai tokios bangos, kurios elektrochemiškai negali pažeisti audinio ląstelių. Joms priskiriama regimoji šviesa, infraraudonieji spinduliai, radijo bangos, mikro- ir žemesnio dažnio bangos.

 

Mobiliojo ryšio sistema veikia vadinamajame aukštų radijo dažnio bangų (nuo 890 iki 2170 MHz) diapazone. GSM900 bazinė stotis skleidžia bangas nuo 935 iki 960 MHz dažnio ruožuose, GSM1800 (DCS) – 1805–1880 MHz, o 3G (UMTS) – 2110–2170 MHz dažnio ribose.