Lietuvoje elektromagnetinių bangų maksimalų leistiną spinduliavimą, kuris nėra kenksmingas žmonių sveikatai, reglamentuoja higienos normos (HN):

·                 HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz–300 GHz dažnių juostose“; 

·                HN 81:2005 „Judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys“;

·                HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“;

·                HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose“.

 

Visuomenės sveikatos centrų specialistai reguliariai matuoja bazinių stočių elektromagnetinę spinduliuotę, aiškinasi, ar magnetinis laukas šalia bazinės stoties atitinka visus reikalavimus.

 

Higienos norma 81:2005 reglamentuoja, kad gyvenamųjų namų teritorijose elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai privalo būti atliekami ne rečiau kaip kas 2 metus, kitose teritorijose – ne rečiau kaip kartą per 5 metus.

 

Visuomenės sveikatos centrai apskrityse kartą per metus patikrina 10–20 kontrolinių bazinių stočių elektromagnetinę spinduliuotę, apie tai bazinių stočių savininkai nėra informuojami.

 

Elektromagnetinio lauko pokyčius stebi ir Europos Komisija: remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais ir Europos Sąjungos šalių pranešimais ji kas penkerius metus rengia pranešimus.

 

Mobiliesiems telefonams taikomi ir specifinės sugertiems spartos (SAR – Specific Absorption Rate“) ribojimai. Šis matavimo vienetas parodo radijo bangų energijos, kurią absorbuoja žmogaus organizmo audiniai, kiekį ir matuojamas vatais tenkančiais vienam kūno masės kilogramui.

 

Europos Sąjungoje SAR yra ribojamas iki 2 vatų kilogramui, kai elektromagnetinėmis bangomis veikiama lokalios sritys (galva ir liemuo). Visam kūnui SAR riba yra 0,08 vatų kilogramui.